Ką būtina žinoti apie rotavirusinę vaikų infekciją
Turbūt milijonai vaikų jau šimtus metų sirgo rotavirusine infekcija, tik ji neturėjo pavadinimo. Karščiuoja, viduriuoja,vemia – juk daugybė ligų pasižymi panašiais simptomais. Rotavirusinė infekcija pirmą kartą nustatyta tik 1973 metais Australijoje, o Lietuvoje diagnozuojama nuo 1994 metų. Atradėjai ją taip pavadino dėl to, kad virusas buvo panašus į ratą. Išsivysčiusiose ir besivystančiose pasaulio šalyse šis virusas – pagrindinė vaikų sirgimo ūminėmis užkrečiamosiomis žarnyno ligomis priežastis. Rotavirusinė infekcija – ūminė rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti bendra organizmo intoksikacija, skrandžio ir plonosios žarnos uždegimu, neretai, ypač vaikams, būna lengvų viršutinių kvėpavimo takų katarinių reiškinių (sloga, čiaudulys, gerklės paraudimas, nedidelis jos skausmas).
Kas yra rotavirusas
Rotavirusas – tai rato formos virusas, kuris yra labai atsparus aplinkos veiksniams, įvairioms dezinfekcinėms medžiagoms, gali ilgai išlikti aplinkoje. Esant 4–20 laipsnių temperatūrai, jis išlieka gyvybingas kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems lengvo poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, virinant. Rotavirusų būna upių, ežerų, jūrų vandenyje, taip pat požeminiuose ir vandentiekio vandenyse. Rotavirusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o užsikrėsti pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.
Kaip užsikrečiama rotavirusine infekcija
Didžiausias infekcijos šaltinis yra sergantis vaikas ir viruso nešiotojai, kurie serga simptomų nesukeliančia forma. Nuo gyvūnų šia infekcija neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojantys virusai vaikui nepavojingi. Rotavirusais užsikrečiama per burną, nes infekcija plinta per nešvarias rankas ir užterštą aplinką. Kadangi aplinkoje virusai išlieka gyvybingi ilgą laiką, jie plinta per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Manoma, kad rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir per kvėpavimo takus, kaip ir gripu ar kitomis ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Šia liga galima susirgti ir užsikrėtus nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis, arba termiškai neapdorotų maisto produktų: sumuštinių, mišrainių. Yra įrodymų, kad infekcija gali plisti ir per vandenį. Vaikų kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito. Kūdikiai, maitinami motinos pienu, įgyja atsparumą šiai ligai, todėl būdingi ligos simptomai gali nepasireikšti, tačiau jie su išmatomis į aplinką išskiria didelius viruso kiekius. Jei tokių ligonių yra vaikų gydymo įstaigose, gali kilti pavojus neišnešiotiems ir silpniems kūdikiams bei vyresniems vaikams. Tais atvejais rotavirusinė infekcija pasireiškia kaip hospitalinė infekcija. Rotavirusinei infekcijai būdingas sezoniškumas. Ji, kaip ir gripas, dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku – lapkričio-balandžio mėnesiais, nes abiejų šių ligų virusai geriau išsilaiko šaltyje. Persirgus šia liga imunitetas susidaro tik laikinas, o maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, todėl užsikrėsti ir susirgti rotavirusine infekcija jie gali keletą kartų. Daugybė žmonių gali būti šio viruso nešiotojai, todėl labai svarbu slaugant sergantį vaiką kuo dažniau plauti rankas.
Kokie negalavimai vargina susirgus rotavirusine infekcija
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia per 24–72 valandas nuo užsikrėtimo. Šiuo periodu vaikas atrodo sveikas, bet per tą laiką virusas įsitvirtina organizme ir jo prisidaugina tiek, kad sukeltų ligą. Skiriamos trys ligos klinikinės formos: lengva, vidutinio sunkumo ir sunki.
Lengvos ligos formos, kurios būdingos pavieniams susirgusiesiems, retai išaiškinamos. Dažnesnės vidutinio sunkumo ligos formos. Liga prasideda ūmiai ir pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Vemiama 3–4 kartus per parą. Viduriuojama dažnai, net iki 15–20 kartų per parą. Išmatos skystos arba pusiau skystos, vandeningos, geltonos spalvos, rūgštaus kvapo. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikui gali pasireikšti ir lengvi viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai.
Beveik 90 procentų vaikų karščiuoja. Temperatūra pakyla iki 37–38° C ir laikosi 1–2 dienas, kartais ilgiau. Pasireiškia intoksikacijos požymiai – silpnumas, vangumas, mieguistumas. Sergantieji vidutinio sunkumo ar sunkia ligos forma (ypač kūdikiai ar vaikai iki 3 metų) labai greitai netenka daug skysčių, su jais kartu pasišalina reikalingi žmogui elektrolitai, dėl to gali kilti pavojus net mažojo ligoniuko gyvybei. Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys simptomai reti, nes jie kartu su motinos pienu gauna antikūnų, todėl būdingi simptomai gali nepasireikšti. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna ženkliai lengvesni. Tik iš ligos požymių rotavirusinės infekcijos diagnozuoti negalima, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir skirtų tinkamą gydymą.
Ką galėtų patarti vaistininkas
Specifinio rotaviruso sukelto viduriavimo gydymo nėra. Vaikui ėmus viduriuoti ir vemti labai svarbu pradėti gydyti jau namuose. Pirmiausia reikia atkurti skysčių ir elektrolitų kiekį ir palaikyti jų pusiausvyrą. Todėl vaistininkas turėtų patarti nedelsiant pradėti vaiką girdyti specialiais tirpalais, kurių sudėtyje yra druskų ir gliukozės. Netinka arbata, sultys, vaisvandeniai. Girdyti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais: po 15–30 ml kas 5–10 min. Jei vaikas vemia – po 5 ml kas 2–3 min. Girdyti, ypač žindomus kūdikius, reikia šaukšteliu arba iš puodelio. Labai svarbu patarti stebėti vaiko būklę: kartotinis vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, suretėjęs šlapinimasis, sausos lūpos, tirštos seilės, pakitęs vaiko elgesys (vangus ar susijaudinęs) rodo atsiradusį skysčių trūkumą. Tada reikia padidinti išgeriamos druskos, gliukozės kiekį ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei šie tirpalai nepadeda, vaikas siunčiamas į ligoninę. Maitinimas motinos pienu nenutraukiamas ir tęsiamas pagal kūdikio poreikį. Esant karščiavimui, vėmimui, pilvo pūtimui vartojami atitinkami preparatai, mažinantys šiuos simptomus. Šalinant dehidrataciją reikia kuo skubiau atkurti vaikų žarnyno mikroflorą. Šiuo tikslu galima patarti skirti preparatą Enterol, kuriame yra Saccharomyces boulardii ( S. boulardii) probiotiko. Šis probiotikas esti efektyvi pagalbinė gydymo priemonė esant ūmiam viduriavimui. S. Boulardii yra nepatogeninis mieliagrybis, išskirtas iš Indonezijoje augančių tropinių vaisių (ličių ir mangostaninių garsinijų). Probiotiko S. boulardii padermė atrasta 1920 metais prancūzų mikrobiologo Henri Boulardo, kuris Indokinijoje ieškojo mieliagrybių padermės, tinkamos fermentuoti. Liofilizuota S. boulardii yra stabili kambario temperatūroje, o optimali jos augimo temperatūra yra beveik tokia pat, kaip natūrali žmogaus temperatūra – 37° C. S. boulardii keliauja visu virškinimo traktu beveik nepakitusi, nes yra atspari rūgščiai aplinkai ir tulžies rūgščių poveikiui, kitaip nei kitos Saccharomyces rūšys, kurioms išgauti reikalinga mažesnė temperatūra (30–33° C), ir nėra atsparios rūgštinei aplinkai. Gyvi S. boulardii mikroorganizmai virškinimo trakte veikia panašiai kaip normali žarnyno flora. Gydant viduriavimą arba vartojant vaistą viduriavimo profilaktikai, pagrindinis S. boulardii veikimo būdas yra tam tikrų mikroorganizmų ar jų toksinų patogeninio po veikio slopinimas (svarbiausi šių mikroorganizmų yra Clostridium difficile – pagrindinis viduriavimo, susijusio su antibiotikų vartojimu, sukėlėjas, ir Vibrio cholerae – tipiška toksiną išskirianti bakterija, sukelianti sekrecinį viduriavimą) arba virškinimo trakto trofikos ir imuniteto skatinimas – labai padidėja bendrasis ir specifinis žarnyno disacharidazių (sacharazės, maltazės ir laktazės) aktyvumas ir sekrecinio IgA koncentracija žarnyne. 2008 metų gegužę Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (angl. European society of paediatric gastroenterology, hepatology and nutrition) ir Europos vaikų infekcinių ligų draugijos (angl. European Society of Paediatric Infectious Diseases)ekspertų darbo grupė apibrėžė, kad, nesant pakankamai daugelio probiotikų veiksmingumo įrodymų, gali būti vartojamos tik tos probiotikų padermės, kurių veiksmingumas pagrįstas įrodymais ir yra rekomenduojamas kaip papildomas gydymas greta tinkamos rehidratacijos vaikams, sergantiems ūminiu gastroenteritu. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis (klinikiniai tyrimai buvo tinkamai suprojektuoti, pakankamos apimties), tinkamą įrodymų lygmenį kaip kliniškai efektyvūs turi S. boulardii ir Lactobacillus GG probiotikai. Pasaulio gastroenterologų organizacija (angl. World Gastroenterology Organization) 2011 metų spalį internete paskelbė rekomendacijas apie probiotikų vietą gydant ūminį viduriavimą. Remiantis įrodymais pagrįstomis rekomendacijomis, S. boulardii ir L. reuteri ATCC 55730, L. rhamnosus GG, L. casei DN-114 001 vartojimas yra naudingas siekiant sumažinti ūmaus vaikų infekcinio viduriavimo sunkumą ir trukmę (maždaug 1 diena). Pasaulio gastroenterologų organizacija pažymėjo, kad šie probiotikai yra saugūs ir veiksmingi vartoti. Ir jau šiais metais Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (angl. European society of paediatric gastroenterology, hepatology and nutrition – ESPGHAN) kartu su Europos vaikų infekcinių ligų draugija (angl. European Society of Paedia tric Infectious Diseases – ESPID) atnaujino vaikų ūminio gastroenterito gydymo Europoje gaires. Jose apibendrinama, kad aktyvus ūminio gastroenterito gydymo geriamuoju rehidrataciniu tirpalu papildymas probiotikais efektyviai mažina gastroenterito simptomų trukmę ir intensyvumą (stipri rekomendacija, vidutinės kokybės įrodymai). Tam rekomenduojami keli probiotikai. Tik Lactobacillus rhamnosus GG ir Saccharomyces boulardii skyrimo rekomendacijos yra stiprios.
Kaip apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos
Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Ant rankų rotavirusai išlieka gyvybingi beveik 4 valandas. Reikia plauti rankas ne tik muilu, bet ir alkoholio turinčiomis higienos priemonėmis. Rankas plauti pasinaudojus tualetu, po kontakto su sergančio vaiko išmatomis, grįžus iš parduotuvės, kaskart prieš valgant ir gaminant maistą.
Jei vaikas suviduriavo, ėmė pykinti, vemti, jo negalima leisti į darželį, mokyklą ar kitą įstaigą, kur yra vaikų susibūrimai, nes vaikai labai imlūs šiai infekcijai ir gali užkrėsti kitus, dar sveikus vaikus.
Vaiką reikia izoliuoti, t. y. skirti jam atskirą kambarį ar jo dalį.
Vaiko kambarys turi būti gerai vėdinamas. Tualetas ir jo kambarys turi būti valomi atskirais įrankiais, naudojant chloro ar etanolio turinčias dezinfekcijos priemones. Rotavirusai yra gana atsparūs išorinėje aplinkoje: ant sausų paviršių gyvybingi išlieka iki 10 dienų.
Vaikas turi naudotis atskirais indais, rankšluosčiu.
Reikia saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius jo rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.
Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.
Skiepijimas. Neseniai atrasta ir jau pradėta naudoti Lietuvoje speciali vakcinanuo rotavirusinės infekcijos
Parengė gyd. R. Jasiukevičiūtė
Literatūra
1. Abraitienė A., Ambrozaitis A., Valantinas J. ir kt. Viduriavimas. Šeimos gydytojo vadovas, 2010, 209–2013.
2. Adamonis K., Bierontienė D., Kupčinskas L. ir kt. Viduriavimo diferencinė diagnostika ir gydymas. Klinikinė
gastroenterologija, 2010, 99–120.
3. Dinleyici E.C., Eren M., Ozen M. et al. Effectiveness and safety of Saccharomyces boulardii for acute
infectious diarrhea. Expert Opinion on Biological Therapy, 2012, 0.1517/14712598.2012.664129.
4. O’Ryan M., Lucero Y., O’Ryan-Soriano M.A., Ashkenazi S. An update on management of severe acute infectious gastroenteritis in children. Expert Review of Anti-infective Therapy, 2010, 8, 671–682.
5. Boschi-Pinto C., Velebit L., Shibuya K. Estimating child mortality due to diarrhoea in developing countries. Bulletin of the World Health Organization, 2008, 86, 710–717.
6. Guarino A., Ashkenazi S., Gendrel D., Lo Vecchio A., Shamir R., Szajewska H. ESPGHAN / ESPID Evidencebased Guidelines for the Management of Acute Gastroenteritis in Children in Europe. Update 2014. Journal of Pediatric Gastroenterology & Nutrition, 2014, 59 (1), 132–152.
