Paroxetinum

Vaistas

Susijusios ligos

Apibūdinimas
Antidepresantas, selektyvus serotonino reabsorbcijos
inhibitorius (SSRI).
Indikacijos
Didžiosios depresijos epizodo gydymas; obsesiniokompulsinio
sutrikimo gydymas; panikos sutrikimas
su agorafobija ar be jos gydymas; socialinės
fobijos gydymas; generalizuoto nerimo sutrikimo
gydymas; potrauminio streso sutrikimo gydymas.
Kontraшndikacijos
Padidėjęs jautrumas vaistui; kartu su negrįžtamojo
veikimo MAO inhibitoriais, 1 sav. iki jų ir 2 sav. po
jų; kartu su grįžtamojo veikimo MAO inhibitoriais
ir 24 val. po jų; kartu su tioridazinu ar pimozidu.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Depresiniai sutrikimai:
pradinė dozė – 20 mg per parą, prireikus didinti
kasdien po 10 mg, didžiausia paros dozė – 50
mg. Obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai: pradinė
dozė – 20 mg per parą, prireikus didinti kas savaitę
po 10 mg, įprastinė paros dozė – 40 mg, didžiausia
paros dozė – 60 mg. Panikos sutrikimas: pradinė
dozė – 10 mg per parą, prireikus didinti kas savaitę
po 10 mg, įprastinė paros dozė – 40 mg, didžiausia
paros dozė – 60 mg. Socialinė fobija, generalizuotas
nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas:
pradinė paros dozė yra 20 mg, prireikus ją
galima laipsniškai didinti kas savaitę po 10 mg, didžiausia
paros dozė – 50 mg. Rekomenduojama
vaistą gerti vieną kartą per parą rytą. Senyviems. Gydymo pradžioje galima skirti įprastinę
dozę, vėliau ją didinti iki 40 mg.
IFN. Pradinė dozė – 10 mg per parą.
KFN. Pradinė dozė – 10 mg per parą.
Nepageidaujamos reakcijos
Labai dažnos: pykinimas; sutrikusi lytinė funkcija.
Dažnos: padidėjusi cholesterolio koncentracija,
apetito stoka; somnolencija, nemiga, ažitacija, neįprasti
sapnai, košmarai; galvos svaigimas, drebulys,
galvos skausmas, dėmesio sukaupimo sutrikimas;
neaiškus matymas; žiovulys; vidurių užkietėjimas,
viduriavimas, vėmimas, burnos džiūvimas; prakaitavimas;
astenija, svorio prieaugis; nutraukus vartojimą
– galvos svaigimas, jutimų ir miego sutrikimas,
nerimas, galvos skausmas.
Nedažnos: nenormalus kraujavimas, ypač į odą
ir gleivinę; konfūzija, haliucinacijos; ekstrapiramidiniai
sutrikimai; midriazė; sinusinė tachikardija;
trumpalaikis AKS padidėjimas arba sumažėjimas,
ortostatinė hipotenzija; odos išbėrimas,
niežulys; šlapimo susilaikymas, šlapimo nelaikymas;
nutraukus vartojimą – ažitacija, pykinimas,
tremoras, konfūzija, prakaitavimas, emocijų nestabilumas,
regos sutrikimas, palpitacija, viduriavimas,
irzlumas.
Retos: hiponatremija; manijos reakcija, nerimas,
depersonalizacija, panikos priepuoliai, akatizija;
traukuliai, neramių kojų sindromas; bradikardija;
padidėjusi kepenų fermentų koncentracija; hiperprolaktinemija,
galaktorėja; sąnarių ir raumenų
skausmas.
Labai retos: trombocitopenija; alergija, dilgėlinė,
angioedema; netinkamos antidiuretinio hormono
sekrecijos sindromas; serotonininis sindromas;
ūminė glaukoma; kraujavimas į virškinimo traktą;
hepatitas, kartais su gelta ir (arba) KFN; daugiaformė
eritema, Stevens-Johnson sindromą, toksinė
epidermio nekrolizė, padidėjusio jautrumo šviesai
reakcija; priapizmas; periferinė edema.
Nežinomo dažnio: mintys apie savižudybę ir savižudiškas
elgesys; spengimas ausyse; padidėjusi
kaulų lūžių rizika (ypač pacientams nuo 50 metų).
Nėštumas
Vartoti tik neabejotinai būtinais atvejus. Vartojant
pirmojo nėštumo trimestro metu, padidėja apsigimimų
rizika.
Nėštumas
Vaisto patenka į motinos pieną. Jo koncentracijos
motinos piene ir kraujo plazmoje santykis yra apie
0,69. Vaisto poveikis žindomam kūdikiui nežinomas,
bet gali būti reikšmingas.
Įspėjimai!
Negalima vartoti vaikams iki 18 metų. Atsargiai
skirti, jei pacientas yra bandęs žudytis, arba turėjo
tokių ketinimų, taip pat kai yra epilepsija (pasireiškus
traukuliams, vaistą nutraukti), glaukoma, buvusi
hipomanija ar manija, senyviems pacientams.
Su savižudybe susijusio elgesio rizika būna didesnė pradedant antidepresantų vartojimą ir taip pat
jaunesniems kaip 25 metų pacientams. Vaisto vartojimo
negalima nutraukti staiga. Atsargiai vairuoti
automobilį ar dirbti su judančiais mechanizmais.
Nevartoti alkoholio.