α1 -Antitripsinas
Norma
Iki 1 mėn. 1,24–3,48g/l
1–6 mėn. 1,11–2,97g/l
7 mėn.–2 metai 0,95–2,51g
Vyresni kaip 2 metų 1,10–2,80g/l
Sinonimai: MAU A–1 antitripsinas, A1AT, AAT.
Serumas
Dangtelis raudonas
Šis tyrimas atliekamas retai. Jo tikslas – vaikams nustatyti įgimtą α1-antitripsino trūkumą. Individai, turintys įgimtą α1-antitripsino trūkumą, turi daug didesnį polinkį sirgti lėtine obstrukcine plaučių liga (panacinarinė arba panlobuliarinė emfizema), kepenų ligomis (cirozė vaikams ir suaugusiesiems, HBsAg – neigiamas lėtinis aktyvus hepatitas). Jiems gali vystytis neonatalinė cholestazė, neonataliniai hepatitai (kurie vėliau pereina į cirozę). Jeigu vaikystėje atsiranda cirozė, galima galvoti apie dvi galimybes: 1) α1-antitripsino trūkumą; 2) Wilson ligą. Šis glikoproteinas, α1-antitripsinas, sintezuojamas kepenyse. Būtent α1-antitripsinas kiekybiškai yra pats svarbiausias α1-globulinų frakcijos komponentas tiriant serumo baltymus elektroforezės būdu. Todėl α1-antitripsino koncentracija turėtų būti nustatoma, kai atlikus baltymų frakcijų tyrimą randama sumažėjusi α1-globulinų dalis. Įgimtas α1-antitripsino trūkumas ypač ryškiai pasireiškia homozigotams. Heterozigotiniu būdu paveldimą α1-antitripsino trūkumą gali būti sunku pastebėti, jeigu kartu yra infekcija, piktybiniai navikai, reumatoidinis artritas, vaskulitas, jeigu gydoma estrogenais, steroidais. Išsamesnis tyrimas – α1-antitripsino fenotipavimas, atliekamas genetinės konsultacijos centruose. Jeigu atliekant α1-antitripsino matavimą kartu randamas CRB padidėjimas, rekomenduojama pakartoti tyrimą po dviejų savaičių. CRB padidėjimas gali rodyti, kad α1-antitripsino koncentracija buvo dirbtinai padidinta dėl nespecifinių uždegiminių faktorių.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis