Krūtinės aortos aneurizma
Ligos aprašymas
Arterijos aneurizma – tai jos spindžio padidėjimas (išsiplėtimas) daugiau nei 50%. Tikrosios aneurizmos atveju, šis išsiplėtimas turi visus kraujagyslės sienelės sluoksnius. Aorta – stambiausia organizmo arterija. Skiriama kylančiosios aortos dalies aneurizma, aortos lanko aneurizma, nusileidžiančiosios aortos dalies (krūtinės aortos aneurizma ir pilvo aortos aneurizma).
Krūtinės aortos aneurizma – tai šios arterijos sienos susilpnėjimas ir išsiplėtimas krūtininėje jos dalyje. Nustatyta, jog bendrai aortos aneurizma pasitaiko 3-4% žmonių, vyresnių nei 65 m. Susirgimas gali pasitaikyti ir jaunų žmonių tarpe.
Ligos priežastis
Ligos priežastis – aortos sienelės vidinio sluoksnio nykimas, silpnėjimas, kurį sąlygoja įvairūs susirgimai:
Marfano sindromas – įgimtas susirgimas, paveikiantis jungiamąjį audinį, sąlygojantis jo silpnumą. Sergant yra potenciali aortos išsiplėtimo rizika.
Kiti jungiamojo audinio susirgimai (Ehlers-Danlos sindromas).
Trauminis aortos pažeidimas (nukritus iš aukščio ar susitrenkus krūtinę ar pilvą autoįvykio metu).
Kiti aortos susirgimai (pvz., aortos disekacija – kraujo susitvenkimas tarp kraujagyslės sienelės sluoksnių).
Kraujagyslės uždegiminiai susirgimai.
Dažnai aortos sienelę pažeidžia ir jos plėtimąsi nulemia aterosklerozė.
Rizikos faktoriai
Didesnę riziką susirgti krūtinės aortos aneurizma turi vyresnio amžiaus žmonės, rūkantieji (tikimybė didėja kartu su rūkymo stažu ir surūkytų cigarečių kiekiu), turintys padidintą kraujo spaudimą, taip pat tie, kurių šeimoje yra ar buvo asmenų, turėjusių šią patologiją.
Simptomai
Dažnai aorta plečiasi pamažu, nesukeldama jokių simptomų. Kai kurios didėja greitai ir turi didelę plyšimo riziką. Kadangi aorta yra stambiausia kraujagyslė, joje yra didžiausias kraujo spaudimas, tai jai trūkus atsiranda didelė nukraujavimo rizika. Kartais žmonės jaučia šiuos simptomus:
Krūtinės skausmas,
Nugaros skausmas.
Šie simptomai nėra specifiniai, būdingi daugeliui kitų ligų.
Diagnostika
Didžioji dalis krūtinės aortos aneurizmų yra nustatoma atsitiktinai, fizinio ištyrimo metu, atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą dėl kitų priežasčių. Diagnozei patvirtinti dažnai gali būti atliekama kompiuterinė tomograma ar magnetinio rezonanso tyrimas
Gydymas
Jei krūtinės aortos aneurizma aptikta atsitiktinai, jos spindis nėra labai didelis, ji yra stebima, apsilankant pas gydytoją kartą per metus. Svarbu koreguoti gyvenimo būdą, mesti rūkyti, sureguliuoti kraujo spaudimą. Operacinis gydymas paskiriamas tuomet, kai aneurizma yra didelė ar yra klinikinių simptomų. Gali būti atliekama endoskopinė ar operacija atveriant krūtinės ląstą. Pažeista dalis išpjaunama, sveiki galai susiuvami ar įsiuvamas kraujagyslės protezas.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas
Komentarai