CEA-karcinoembrioninis antigenas
Norma
Sveiki asmenys 0–5µg/ml
Rūkantys sveiki asmenys 0–10µg/ml
Sinonimai: karcinoembrioninis antigenas, kanceroembrioninis antigenas.
Serumas, plazma EDTA
Dangtelis raudonas arba violetinis
Karcinoembrioninis antigenas – vienas geriausių vėžio žymenų. Jis padidėja daugelio piktybinių navikų atveju. Pagrindinės indikacijos – skrandžio, žarnyno ir ypač storosios žarnos vėžio pooperacinis monitoringas. CEA laikomas geriausiu neinvaziniu metodu storosios žarnos vėžiui sekti. Nacionalinis vėžio institutas Bethesdoje (JAV) CEA padidėjimą vertina kaip pakankamą faktą nuodugniai ištirti ligonį ieškant solitarinės žarnyno vėžio metastazės kepenyse, plaučiuose ar kitame organe. Manoma, kad solitarinės metastazės nustatymas gali būti pakankama sąlyga pakartotinai chirurgiškai pašalinti metastazinį mazgą. Jeigu daugiau mazgų nebuvo rasta, po tokios operacijos CEA koncentracija kraujyje vėl turėtų sumažėti. Dažniausiai CEA padidėja esant kepenų arba kaulų metastazėms iš storojo žarnyno. Tokiais atvejais CEA koncentracija kraujyje koreliuoja su ligos stadija. Ikioperaciniai CEA serumo lygiai koreliuoja su tuo, kiek pooperaciniu periodu truks laikotarpis be recidyvo ar metastazių.
CEA koncentracija pooperaciniu periodu kartais yra jautresnis parametras negu kompiuterinė tomografija ar endoskopija. Literatūroje aprašyta, kai CEA koncentracijos padidėjimas nustatomas net 36 mėnesius iki metastazių suradimo kitais, instrumentiniais, tyrimo metodais. Mažas CEA koncentracijos padidėjimas labiau rodo vietinį naviko recidyvą. Staigus, ryškus CEA koncentracijos padidėjimas dažniau būna susijęs su metastazėmis kepenyse. Papildomi laboratoriniai rodikliai, kuriuos naudinga nustatyti pooperaciniu periodu, pašalinus storojo žarnyno vėžį, yra šarminė fosfatazė ir GGT. Nors CEA padidėjimas nėra labai specifinis požymis, susietas su kuria nors vėžio lokalizacija, bet esant CEA padidėjimui, viršijančiam 20µg/ml, dažniausiai turėtų būti randamas kasos arba storojo žarnyno vėžys arba jo recidyvas.
Po sėkmingo operacinio gydymo CEA reikšmės turi nukristi iki normalaus lygio per 6–15 savaičių. Staiga vėl padidėjęs CEA lygmuo reiškia, kad navikas progresuoja, atsiranda metasta- zės. Laipsniškas didėjimas 2–4µg/ml per 6 mėnesius – pavojingas požymis, rodantis recidyvą
arba metastazes. Pooperaciniu periodu, pašalinus storosios žarnos vėžį, rekomenduojama bent kartą per du mėnesius nustatyti CEA, kad galima būtų laiku aptikti ligos metastazavimą ir reci- dyvą. Vėliau, pradedant antraisiais metais po operacijos, CEA tyrimą rekomenduojama atlikti 4 kartus per metus.
Iš pradžių buvo manoma, kad CEA – tai žymuo, specifiškas virškinamojo trakto navikams. Tyrimai parodė, kad CEA gali būti padidėjęs esant krūties, plaučių, kasos ir prostatos navikams. Likvore CEA koncentracijos padidėjimas randamas esant piktybinėms meningeomoms. CEA padidėjimo gali nebūti net ir tais atvejais, kai diagnozuojama išplitusi storosios žarnos karcinoma, nors tokie atvejai gana reti. Pagrindiniai CEA ir kitų vėžio žymenų klinikinio taikymo principai aprašyti „Vėžio žymenys“. CEA galima tirti ir pleuros skystyje, ascite, kituose punktatuose.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis
Komentarai