Chloras prakaite

Norma
5–40mmol/l

Prakaitas
Speciali paėmimo sistema su prakaito dirgikliu

Chloras prakaite – pagrindinis laboratorinis testas patvirtinti cistinės fibrozės (mukoviscidozės) diagnozę vaikams. Norint korektiškai atlikti tyrimą kūdikiams, svarbu teisingai pasirinkti prakaito surinkimo metodą. Tam naudojama speciali aparatūra. Kartu įvertinama klinika ir šeimos anamnezė. Tiriama, ar yra viduriavimas, malabsorbcija, kasos nepakankamumas, meconium ileus, tiesiosios žarnos prolapsas, kitos virškinamojo trakto ir plaučių patologijos. Chloro testas prakaite visados turėtų būti atliekamas bent du kartus. Jeigu oda išberta, nuo jos surinktas prakaitas visada turės didesnį chloro kiekį. Prakaito chloro testas negali identifikuoti heterozigotinių nešiotojų. Klaidingai didelės reikšmės gali pasitaikyti esant: a) antinksčių nepakankamumui; b) ektoderminei displazijai; c) hipotirozei; d) įgimtam nefrogeniniam diabetui; e) mukopolisacharidozei. Vis dėlto manoma, kad esant cistinei fibrozei chloro padidėjimas prakaite yra didesnis ir stabilesnis radinys, nei esant kitoms patologijoms. Meconium ileus – patologija, labai artimai susijusi su cistine fibroze. Kiti laboratoriniai pokyčiai, kurie gali būti randami kartu su cistinės fibrozės pokyčiais prakaite, yra šie: bendro baltymo sumažėjimas, protrombino laiko pailgėjimas, kepenų cirozės radiniai.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis