Apalpimas ir kolapsas

Ligos aprašymas

Tai netikėtas trumpalaikis sąmonės ir kūno tonuso netekimas dėl staigaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo. Sinkopė nėra atskira liga, tai – kitų ligų išraiška, o priežastys gali būti įvairios: nuo to priklauso gydymo taktika ir ligos prognozė. Atsigavus po apalpimo, jokių neurologinių pasekmių nelieka, alpimas tik verčia ligonius nerimauti. Neretai, atlikus daug tyrimų, sinkopių priežastis taip ir lieka neišaiškinta.

Su amžiumi apalpimų tikimybė didėja dėl širdies ligų, vaistų vartojimo, jautresnės nervų sistemos. Vaikams sinkopės pasitaiko retai. Sinkopė sukeliama dėl kardiologinių, neurologinių, kraujagyslinių, medžiagų apykaitos sutrikimo, psichologinių priežasčių.

a) Neurogeninė sinkopė, kitaip – refleksinė sinkopė, pasitaiko dėl neadekvačiai išsiplėtusių kraujagyslių ir širdies susitraukimų dažnio sumažėjimu. Tai situacinė sinkopė, kuri išsivysto tam tikrose situacijose, pvz., kosint, ryjant, šlapinantis, tuštinantis, ilgai stovint;

b) Sinkopė dėl ortostatinės hipotenzijos – tai vaistų sukelta, dėl cirkuliuojančio kraujo sumažėjimo (staigiai atsistojus į vertikali padėtį), diabetinė ar neaiškios priežasties sinkopė;

c) Kardiogeninė sinkopė – dėl širdies ligų kaip miokardo infarktas, sutrikęs dažnis, vožtuvų ydos, sutrikusi stimuliatoriaus veikla ir kt.;

d) Centrinės nervų sistemos sinkopė – dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo;

e) Psichogeninė sinkopė – pagrinde dėl epizodinių nerimo priepuolių;

f) Nėščiųjų sinkopė – dėl pilvo spaudimo padidėjimo. Spaudžiama pilvo aorta bei apatinė tuščioji vena – taip sutrikdomas kraujo ištekėjimas iš širdies ir jo grįžimas atgal į širdį.

Dažnai ligoniai pabrėžia, kad prie nualpimą jaučia spengimą ausyse, akyse sumirguliuoja, sumažėja klausa, supykina, daužosi širdis, veidas išbalsta. Tada suglemba ir krenta ant žemės, o pagulėjus greitai viskas praeina.

Diagnostika

a) Klinikinis ištyrimas: įvertinama širdies veikla, nervų sistema ir kt.

b) Gali būti tiriama smegenų veikla, atliekant elektroencefalogramą, taip pat kartais taikoma kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas.

Gydymas

Jis reikalingas, kai sinkopės dažnai kartojasi ar yra rizika susižeisti krentant. Gydoma beta blokatoriais,kurie stabdo širdies pernelyg aktyvią veiklą, taip pat skiriami medikamentai, didinantys cirkuliuojančio kraujo turį. Rekomenduojama nešioti elastines kojines, gerti daugiau skysčių, mineralinio vandens. Atsargiai vairuoti, sportuoti, plaukioti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas