Tulžies pūslės akmenligė
Ligos aprašymas
Tulžies pūslė – tai virškinimo sistemai priskiriamas tuščiaviduris kriaušės formos organas, esantis pilvo ertmėje, viršutinėje dešinėje pilvo pusėje, po kepenimis. Tulžies pūslėje kaupiasi kepenų pagaminta tulžis. Tulžis yra tirštas, gelsvai žalsvos spalvos skystis, atliekantis daug įvairių funkcijų, kurių pagrindinė – riebalų emulgavimas (sudaro sąlygas riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimui iš žarnyno).
Tulžies pūslės akmenligė – tai kietų masių (akmenų) formavimasis tulžies pūslėje. Pasitaiko ir labai mažų tulžies pūslės akmenukų ir didelių, pavienių akmenų. Skiriasi ir įvairių akmenų sudėtis.
Tulžies pūslės akmenys yra labai dažnas susirgimas. Kliniškai tulžies pūslės akmenys pasireiškia tik maždaug 15 % juos turinčių asmenų. Moterims liga nustatoma maždaug du kartus dažniau nei vyrams. Retai serga jauno amžiaus žmonės. Tulžies pūslės akmenligės rizika didėja su amžiumi.
Ligos priežastis
Skiriami keli tulžies akmenų tipai. Dažniausiai susiformuoja cholesteroliniai akmenys. Taip nutinka tuomet, kai dėl per didelio cholesterolio kiekio jis ne visas ištirpinamas tulžyje. Tuomet iškrenta cholesterolio kristalai. Ši būklė nėra susijusi su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Kartais pasitaiko pigmentinių akmenų, sudarytų iš bilirubino, kurio padaugėja tuomet, kai vyksta kraujo raudonųjų kūnelių irimas (hemolizė).
Rizikos faktoriai
Tulžies akmenų formavimuisi įtakos turi daugelis veiksnių: moteriška lytis, vyresnis amžius, viršsvoris, cukrinis diabetas, greitas svorio metimas, hormoninės terapijos vartojimas (medikamentai, kurių sudėtyje yra estrogeno).
Simptomai
Dažniausiai tulžies pūslės akmenys nesukelia jokių klinikinių simptomų tol, kol akmuo neužkemša tulžies latako, į kurį nuteka tulžis. Tuomet atsiranda stiprus skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, kuris gali plisti į nugarą ar dešinįjį petį. Taip pat neretai būna karščiavimas. Kartais atsiranda gleivinių, odos pageltimas (gelta).
Diagnostika
Tulžies pūslės akmenys nustatomi įvairiais instrumentiniais tyrimo metodais. Atliekama pilvo organų echoskopija (jos metu tulžies pūslėje stebimi akmenys, gali būti uždegiminiai pokyčiai). Gali būti pasitelkiama kompiuterinė tomografija. Kartais atliekama endoskopinė procedūra, vadinama retrogradine cholangiopankreatografija. Jos metu nustatyti akmenys tulžies latakuose gali būti pašalinami iš karto. Kraujo tyrimų metu nustatomi kepenų funkciją atspindintys rodikliai, uždegimo požymiai.
Gydymas
Dažniausiai atsitiktinai tulžies pūslėje aptikti akmenys nėra gydomi. Jei dėl akmenų pasireiškė klinikiniai simptomai, atliekamas tulžies pūslės šalinimas (laparoskopinės operacijos metu) ar skiriami medikamentai, tirpinantys akmenis. Gydymas vaistais nėra dažnas pasirinkimas, kadangi jis užtrunka labai ilgą laiką ir gali neduoti siekiamo efekto. Paprastai dėl vaistų skyrimo sprendžiama tik tuomet, jei ligoniui dėl rimtų priežasčių negali būti atlikta operacija.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas
Komentarai