Leukocitai

Norma
Suaugusieji 4,0–10,0 ×10⁹/l
Vaikai
0–12 val. po gimimo 13,0–38,0× 10⁹/l
1–3 dienos po gimimo 9,4–25,0 ×10⁹/l
1 sav. 5,0–15,0 ×10⁹/l
2–3 sav. 5,0–11,0 ×10⁹/l
1 mėn. 6,0–14,5 ×10⁹/l
2 mėn. 6,0–12,0 ×10⁹/l
3–6 mėn. 5,5–11,5 ×10⁹/l
7–24 mėn. 5,0–10,6 ×10⁹/l
3–6 metų 4,2–10,3 ×10⁹/l
7–12 metų 4,0–10,1 ×10⁹/l

Sinonimai: WBC, bendras leukocitų skaičius, baltieji kraujo kūneliai, white blood cells.
Kraujas EDTA
Dangtelis violetinis

Visų penkių leukocitų klasių vienodas padidėjimas vadinamas subalansuota leukocitoze, o sumažėjimas – subalansuota leukocitopenija. Subalansuotos leukocitozės praktiškai nebūna. Paprastai padidėja tik viena (kartais dvi) leukocitų klasės. Todėl padidėjus ar sumažėjus leukocitų skaičiui svarbu įvertinti, kurios leukocitų klasės sąskaita įvyko padidėjimas ar sumažėjimas. Čia lemiamą reikšmę turi ne procentinė leukogramos išraiška, bet absoliutus kurios nors klasės (limfocitų, neutrofilų) skaičiaus padidėjimas arba sumažėjimas.

Leukocitų skaičiaus padidėjimas dažniausiai būna bakterinių (vyrauja neutrofilai) ar virusinių infekcijų (vyrauja limfocitai) padarinys. Neutrofilinė leukocitozė pasireiškia, kai yra audinių nekrozės požymiai (chirurginė trauma, miokardo infarktas, stambiųjų kraujagyslių trombozė ir t.t.), esant jungiamojo audinio ligai. Kartais leukocitų gamybą stimuliuoja navikinis procesas, nes mutavusios vėžinės ląstelės gali pradėti gaminti hemopoezės faktorius. Pačios dažniausios paraneoplastinės leukocitozės būna vyraujant neutrofilams ar monocitams. Eozinofilinė leukocitozė dažniausiai pasitaiko esant alergijoms, helmintinei infekcijai, kai kurioms odos ligoms. Idiopatinė leukocitozė – ypač retas reiškinys. Leukocitozė visada turi priežastį. Kartais gali būti tik menama leukocitozė. Ją nustato analizatorius dėl normoblastų skaičiaus padidėjimo. Tokiais atvejais yra taisyklės, numatančios bendro leukocitų skaičiaus korekciją. Leukocitozė, pasireiš- kianti dėl ūmios leukemijos, gali būti su papildomais patologiniais elementais periferijoje (blastais, promielocitais, normoblastais ir t.t.). Lėtinė limfoleukemija pasižymi leukocitoze su limfocitų (normalios morfologijos) skaičiaus padidėjimu.

Leukocitų skaičiaus sumažėjimas, leukocitopenija, dažniausiai būna neutrofilų sąskaita. Leukopenija gali būti vienas svarbesnių laboratorinių požymių, kurie pasireiškia sunkių patologinių būklių pradžioje. 1) Virusinio proceso sukelta leukopenija atsiranda dėl viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Ji paprastai yra nedidelė (2–3×10⁹/l), gali būti iki 10% aktyvuotų virusinių limfocitų (infekcinės mononukleozės metu jų būna daugiau). Tokia leukopenija pranyksta per 1–2 mėnesius. Jeigu leukopenija, atsirandanti viršutinių kvėpavimo takų uždegimo fone nustatoma vaikui, neryškiai palpuojasi blužnis ir kepenys, tokį ligonį reikia pakartotinai tirti keletą kartų. Toliau mažėjant leukocitų arba trombocitų skaičiui (net ir praėjus viršutinių kvėpavimo takų katarui) gali būti svarbu atlikti kaulų čiulpų punkciją; 2) Leukopeniją gali sukelti tirotoksikozė (papildomi tyrimai TSH, FT4, anti-TPO); 3) Jos priežastimi gali būti geležies deficitinė anemija (MCV, MCH, RDW, geležis, TIBC, feritinas); 4) Lėtinis uždegiminis, septinis procesas (lėtinės ligos anemija, karščiavimai, kurie tik laikinai buvo sanuoti antibiotikais, angina, proteinurija, kepenų kolikos ir t.t.); 5) Hemolizinė anemija (netiesioginis bilirubinas, haptoglobinas, LDH, hemosiderinas šlapime, ERY šlapime); 6) Megaloblastinė ar aplazinė anemija (kartu su leukope- nija gali būti nustatoma trombocitopenija, padidėję MCV, MCH, RDW, sumažėjusi vitamino B_12, folio rūgšties koncentracija ir t.t.). Šiuo atveju būtinas kaulų čiulpų tyrimas; 7) 2–3 metų vaikams leukopeniją gali sukelti pūliniai, infekciniai procesai, rachitas; 8) Staiga atsiradus leukopenijai be akivaizdžių priežasčių kartu su plaukų iškritimu, rytinėmis poliartralgijomis, ryškiu ENG, ANA tirų padidėjimu, – reikėtų įvertinti vilkligės galimybę; 9) Leukopenija be aiškių priežasčių, jei nėra somatinių funkcijų pažeidimo, gali būti aplazijos arba leukemijos priežastimi; tokiu atveju būtinas kaulų čiulpų tyrimas; 10) Alkoholizmas. Ši priežastis dažniausiai pasireiškia kartu su trombocitopenija, karbohidratdeficitinio transferino (CDT) koncentracijos padidėjimu, kepenų fermentų pakitimais (ypač GGT), MCV padidėjimu, PT pailgėjimu ir kitais labo- ratoriniais bei klinikiniais požymiais; 11) Trankviliantų vartojimas. Kartais patvirtinti trankviliantų ir kitų sedatyvinių preparatų vartojimo įtaką leukocitų skaičiui galima tik tada, kai nutraukus medikamentų vartojimą leukopenija praeina; 12) Įgimta leukopenija arba leukopenia innocens. Ji nustatoma atsitiktinai, nebūna jokių nusiskundimų. Šios leukopenijos atveju būna 3–4×109/l leukocitų, procentinėje leukogramoje vyrauja limfocitai. Kaulų čiulpuose – normalus vaizdas. Tokiu atveju vis tiek kraują reikėtų tirti 2 kartus per metus. Esant leukopenia innocens kraujo vaizdas nesikeičia per 3–4 metus. Tačiau taip (leukopenija be jokių aiškių klinikinių ligos požymių) gali prasidėti ir kitos ligos: leukemija, mielofibrozė, lėtinis hepatitas.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis