Gastrojejuninė opa

Ligos aprašymas
Gastrojejuninė opa – tai žaizdelė, susiformavusi tarp skrandžio ir plonosios žarnos dalies, vadinamos tuščiąja (jejunum). Šio tipo opa gali susiformuoti po chirurginės procedūros, kuomet suformuojama anastomozė (jungtis) tarp skrandžio ir tuščiosios žarnos (dažniausiai po peptinės opos chirurginio gydymo). Normaliai skrandis neturi jungties su tuščiąja žarna, skrandžio prievartis pereina į plonosios žarnos dalį, vadinamą dvylikapiršte žarna.

Ligos priežastis
Liga atsiranda dėl jatrogeninių priežasčių (medicininės chirurginės intervencijos). Paprastai opa susiformuoja tuščiojoje žarnoje, šiek tiek žemiau nei jos jungties su skrandžiu vietoje. Manoma, jog pagrindinis faktorius, sąlygojantis opų formavimąsi yra skrandžio rūgščių poveikis, kuriam tuščioji žarna nėra visiškai atspari.

Simptomai
Pagrindinis gastrojejuninei opai būdingas simptomas – pilvo viršutinės dalies skausmas. Paprastai jis būna stipresnis nevalgius.

Diagnostika
Išsiaiškinamo varginantys klinikiniai simptomai, nustatoma, ar buvo atlikta chirurginė operacija, kurios metu padaryta skrandžio ir tuščiosios žarnos jungtis. Pagrindinis tyrimas gastrojejuninės opos nustatymui – skrandžio ir plonojo žarnyno endoskopinis tyrimas. Jo metu nustatoma opos vieta, jos dydis, gylis ir kiti reikšmingi parametrai. Gali būti paimta audinio iš opos kraštų histologiniam ištyrimui (mikroskopiniam įvertinimui).

Gydymas
Ligos gydymui gali būti skiriami skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai (protonų pompos inhibitoriai), taip pat skrandžio rūgštis neutralizuojantys vaistai (antacidiniai). Gydymas yra ilgalaikis, nepertraukiamas. Labai svarbi tinkama mityba, visų pirma dėl to, kad nėra normaliai funkcionuojančios dvylikapirštės žarnos, o taip pat dėl atsiradusios opos tuščiojoje žarnoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas