Leptospirozė
Ligos aprašymas
Tai bakterinė žmonių ir gyvūnų liga, pasireiškianti karščiavimu, intoksikacija, hemoraginiais, kepenų ir inkstų pažeidimais.
Sukėlėjas
Ligą sukelia bakterijos spirochetos, kurios priklauso Leptospira genčiai. Jos atvirų vandens telkinių vandenyje išsilaiko iki 30d., drėgnoje dirvoje – 280 d., maisto produktuose – 2 d., nežūsta šaltyje. Leptospiros jautrios tiesioginiams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai, dezinfekcinėms medžiagoms, rūgščiai terpei.
Paplitimas
Infekcijos šaltinis žmonėms – laukiniai ir naminiai gyvūnai. Infekcijos rezervuaras gamtoje – graužikai ir vabzdžiaėdžiai. Žemės ūkio židinius sudaro naminiai gyvuliai ir kailiniai narveliuose auginami žvėreliai. Užkrečiamas laikotarpis lygus gyvūno ligos laikotarpiui. Leptospiromis užsikrečiama tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su infekuoto gyvulio šlapimu ar audiniais būdu. Užkrato patenka per odą, ypač jei ji pažeista, taip pat per gleivines. Įmanomas užsikrėtimas poilsiaujant prie vandens telkinių, vartojant maistą, užterštą graužikų šlapimu. Žmogus nuo žmogaus užriskrečia labia retai. Didžiausias sergamumas vasaros pabaigoje ir rudenį.
Simptomai
Susergama praėjus 5-14 dienų nuo užsikrėtimo. Beveik visais atvejais leptospirozė praeina savaime, pasireikšdama karščiavimu be būdingų požymių. Retai išsivysto inkstų ir kepenų nepakankamumas, plaučių uždegimas. Liga prasideda staiga aukšta temperatūra (39-400C) ir galvos skausmu. Kartu būna šaltkrėtis ir raumenų skausmas. Pasitaiko akių paraudimas, vargina pilvo skausmas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, rečiau – kosulys, bėrimai. Temperatūra kelioms dienos krenta ir prasideda vienas ar keli iš šių simptomų: gelta, inkstų nepakankamumas, širdies aritmija, plaučių pažeidimas, smegenų dangalų uždegimas, akių pažeidimas, limfmazgių, kepenų ir blužnies padidėjimas.
Diagnostika
Kiekvienas įtariamas atvejis patvirtinamas mikrobiologiniais tyrimais, išskiriant leptospiras iš kraujo, likvoro,šlapimo, smegenų skysčio, organų. Pagrindinis diagnostikos metodas – antikūnų (apsauginių imuniteto veiksnių) nustatymas kraujo serume. Šlapimo tyrime rastas baltymas, eritrocitai, hialinas, grūdėtieji cilindrai, o kraujyje – anemija ir trombocitų skaičiaus sumažėjimas, padeda diagnozuoti leptospirozę.
Gydymas
Leptospirozė gydoma antibakteriniais preparatais. Sunkūs atvejai – penicilinu ir amoksicilinu, lengvi – doksicilinu ar amoksicilinu. Gydoma 5-7 dienas. Taip pat vartojami temperatūrą mažinantys prepratai, analgetikai, sunkesniais atvejais elektrolitų ir gliukozės lašinės infuzijos, manitolis, gliukokortikoidai.
Profilaktika
Vengti tiesioginio kontakto su galimai užkrėstais gyvuliais ir netiesioginio kontakto su šlapimu užkrėsta žeme ir vandeniu. Nesant galimybės išvengti kontakto, rekomenduojama chemoprofilaktika doskiciklinu.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas