Lėtinis tubulointersticinis nefritas

Anatomija

Inkstai yra porinis organas. Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas – nefronas. Kiekviename inkste yra labai daug, net iki milijono nefronų. Nefroną sudaro dvi pagrindinės dalys: kapiliarų kamuolėlis (glomerulas), kurį gaubia kapsulė ir kanalėliai (vingiuotieji ir tiesūs). Glomerule vyksta skysčio ir medžiagų filtracija iš kraujo, tuo tarpu kanalėliuose vyksta tiek medžiagų įsiurbimas atgal į organizmą, tiek jų išskyrimas į prafiltruotą skystį.

Ligos aprašymas

Skiriamas ūminis (staiga atsiradęs) ir lėtinis (ilgą laiką progresuojantis) intersticinis nefritas. Lėtinio tubulointersticinio nefrito metu pažeidžiami inkstų kanalėliai, taip pat dėl nuolatinio uždegimo pakenkiamas intersticiumas (audinys, supantis inkstų kanalėlius), vystosi jo fibrozė (randėjimas). Palaipsniui inkstų funkcija vis blogėja, gali išsivystyti galutinės stadijos inkstų nepakankamumas.

Inkstų intersticinės (stromos) ligos sudaro maždaug 10-15 % visų inkstų ligų.

Ligos priežastis

Lėtinis tubulointersticinis nefritas gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių. Dažniausiai pasitaiko pirminis lėtinis nefritas, kurį gali sukelti sunkieji metalai (švinas, gyvsidabris), vaistų vartojimas (ypač analgetikų), piktybinės ligos (leukemija), metaboliniai sutrikimai (padidėjusi kalcio koncentracija). Tačiau nereikia pamiršti, kad bet kuri lėtinė progresuojanti inkstų liga yra šiek tiek susijusi su kanalėlių ir intersticiumo pažeidimu (randėjimu). Tai vadinamasis antrinis nefritas (gali atsirasti sergant cukriniu diabetu, arterine hipertenzija).

Simptomai

Klinika labai priklauso nuo inkstų pažeidimo lygio. Kadangi tai yra lėtinis susirgimas, pažeidimas progresuoja pamažu, neretai ilgą laiką žmogus nejaučia jokių simtomų. Kartais jaučiamas silpnumas, nuovargis. Šie požymiai nespecifiniai, juos gali jausti labai daug žmonių. Dažnai liga nustatoma atsitiktinai aptikus pokyčių šlapimo tyrime. Vis gi pagrindinis skundas, kurį išsako ligoniai, sergantys lėtiniu tubulointersticiniu nefritu, yra padidėjęs kraujo spaudimas.

Dėl inkstų kanalėlių pažeidimo gali būti pagausėjęs šlapinimasis, dažnas šlapinimasis naktį.

Diagnostika

Esant padidėjusiam kraujo spaudimui, labai svarbu kruopščiai ištirti pacientą ir išsiaiškinti šio padidėjimo priežastį. Atliekamas šlapimo tyrimas (jame gali būti nustatomas baltymas, leukocitai, gliukozė ir kiti pokyčiai). Inkstų ultragarsinio tyrimo metu gali būti stebimi inkstų normalaus kontūro pokyčiai (priklauso nuo ligos priežasties). Pagrindinis diagnostinis metodas – inkstų biopsija ir gautos medžiagos mikroskopinis ištyrimas.

Gydymas

Bandoma išsiaiškinti ir pašalinti ligą sukėlusią priežastį. Taip pat svarbu sustabdyti inkstų nepakankamumo progresavimą. Jei yra padidėjęs kraujospūdis, skiriama antihipertenzinių vaistų. Angiotenziną konvertuojančio faktoriaus inhibitoriai mažina su šlapimu išsiskiriančio baltymo kiekį. Patartina nevartoti inkstus veikiančių vaistų, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Reikia nuolat sekti inkstų funkcijos rodiklius. Ši liga gali progresuoti iki visiško inkstų nepakankamumo, kuomet prireikia pakaitinio inkstų gydymo ir inkstų transplantacijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas