Tymai
Ligos aprašymas
Tymai – tai ūminė labai užkrečiama infekcinė liga. Ji pasireiškia karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, odos bėrimu, konjunktyvitu (akių junginės uždegimas). Gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės. Šiuo metu gan retai sergama tymais, nes vaikai yra profilaktiškai skiepijami pagal skiepų kalendorių.
Ligos priežastys
Tymų virusas (Paramyxoviridae šeimos);
Neskiepyti vaikai;
Vaikai, turintys imunodeficitą (pvz., sergantys AIDS, leukemija);
Kelionės į šalis, kur tymai yra endeminė (būdinga) liga;
Kontaktas su keliautojais iš šalių, kuriose tymai yra endeminė liga;
Prasta mityba, vitamino A stoka.
Simptomai
Tymų inkubacinis periodas (t.y., laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki simptomų pasireiškimo) yra 1 – 2 savaitės. Po šio periodo pasireiškia pirmasis tymų simptomas – karščiavimas (dažnai iki 40°C). Kartu reiškiasi ir bendras negalavimas, apetito nebuvimas, prasideda konjunktyvitas. Per tas dienas, kol vyrauja išvardinti simptomai, dar gali pasireikšti šviesos baimė, edema aplink akis, raumenų skausmai. Nuo simptomų atsiradimo pradžios praėjus 1 – 3 dienoms, burnos gleivinėje, žando srityje stebimo mažos dėmelės (Filatovo-Kopliko dėmės). Tai pagrindinis požymis, kad žmogus serga tymais. Nuo Filatovo-Kopliko dėmių pasireiškimo praėjus 1 – 5 dienoms, atsiranda odos bėrimas rausvomis dėmelėmis. Dėmelės gali virsti susiliejančiais mazgeliais. Pradeda berti nuo veido ir kaklo. Bėrimas išplinta į rankas, liemenį, galiausiai – kojas. Kai bėrimas pasiekia kojas – veide esantys išbėrimai ima nykti. 4 – 5 bėrimo dieną ima mažėti kūno temperatūra, pagerėja savijauta. Pranykus bėrimui, odoje dar kurį laiką lieką padidėjusios pigmentacijos dėmelės. Jos praeina ir nelieka randų. Kartą persirgus tymais – daugiau nebesergama šia liga. Jei vaikas skiepijamas tiksliai pagal skiepų kalendorių, jis niekada nesuserga tymais.
Diagnostika
Diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, kraujo tyrimo rezultatais.
Gydymas
Specifinio tymų gydymo nėra. Gydomi tik atsiradę simptomai. Sergant tymais reikia gulėti, gerti daug skysčių, valgyti visavertį maistą, vartoti vitaminus A ir C. Esant karščiavimui – vartoti karščiavimą mažinančius vaistus (pvz., paracetamolį, ibuprofeną). Svarbu burnos higiena – reikia valyti dantis, skalauti burną dezinfekciniais burnos skalavimo skysčiais. Skiriantis pūliams iš akių, jas reikia plauti vandeniu ir lašinti paskirtų vaistų (pvz., levomicetino).
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas
Komentarai