Antifosfolipidinis sindromas (AFS)
Ligos aprašymas
Tai būklė, kai organizmas gamina antifosfolipidinius antikūnus prieš savo organizmą, dėl ko pasireikškia venose ar arterijose trombų susidarymu ar moterims pasikartojančiais persileidimais. Šis sindromas gali būti viena iš jungiamojo audinio ligų pasireiškimo formų (pvz., sistemine raudonąja vilklige) arba pasireikšti atskirai – dėl infekcinės ligos, vėžio, tam tikrų vaistų vartojimo.
Simptomai
Esant AFS organų pažeidimas gali pasireikšti nuo besimptomio iki staigaus ir mirtino.
Pagrindinis AFS simptomas – trombai, kurie gali susidaryti bet kurioje organzimo vietoje, pagal tai išryškėja ir simptomatika. Pvz., jei susidaro trombas giliosiose venose, trombas gali atitrūkti, nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių infarktą. Jei trombas susidaro smagenyse, vystosi insultas. Rečiau jie susidaro inkstų kraujagyslėse, sukeldami inkstų hemolitinį ureminį sindromą, jų nepakankamumą. Taip pat gali sukelti širdies vainikinių, akių tinklainės pažeidimus. Moterims, kurioms yra šis sindromas, sunku susilaukti vaikų – nuolat įvyksta persileidimai.
Kitas svarbus kliniškai pasireiškiantis simptomas yra vadinamasis livedo reticularis. Tai pagrinde nugaroje ir sėdmenyse susidarančios rausvos dėmelės, primenančios marmurinę odą. Jos gai susidaryti visame kūne, tačiau nugaroje ir sėdmenyse dažniausiai. Jos pasitaiko 11-22% pacientų.
Diagnostika
Remiamasi klinikiniais simptomais (dažni persileidimai bei trombozės, kurios linkusios pasikartoti, nepasiant antikoaguliacinės terapijos). Atliekami išsamūs kraujo krešėjimo tyrimai, antikūnų nustatymas. Taipogi tiriama, ar nėra trombocitų, svarbių už kraujo krešėjimą, sumažėjimo, anemijos (tai dažnai kartu pasireiškia su šiuos sindromu).
Gydymas
Gydymas skirstomas į tris dalis:
a) profilaktinis, norint išvengti trombų susidarymo. Sergantiesiems negalima rūkyti, jie privalo palaikyti normalų kūno svorį, riboti gliukozės ir kitų angliavendenių kiekį. Iš medikamentų skiriama aspirino ar varfarino.
b) stambių arterijų ir venų gydymas – skiriamas heparinas didelėmis dozėmis, po kelių savaičių – varfarinas.
c) nėštumo priežiūra. Prieš pastojimą būtinai vartojamas varfarinas, pastojus – heparinas ar fraksiparinas.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas