Kiaušidžių liuteininė cista

Ligos aprašymas

Kiaušidžių funkcinės cistos – dariniai, susidarę kiaušidėse iš normalių anatominių struktūrų, atsirandančių per mėnesinių ciklą ar nėštumą dėl hormoninių pokyčių. Liuteininė kiaušidžių cista taipogi priklauso prie funkcinių jų cistų.

Normaliai visada įvykus ovuliacijai (kiaušinėlio išėjimui iš kiaušidės) vietoje folikulo susidaro geltonkūnis, kuris būna laikinai ir gamina lytinius hormonus progesteronus.

Liuteininė cista formuojasi 2-4 dieną po ovuliacijos dėl įvykstančio besiformuojančio geltonkūnio prisipildymo krauju, kuris savaime rezorbuojamas (susiurbiamas) ir lieka cistinė ertmė. Jei į geltonkūnį patenka daug kraujo, jis smarkiai padidėja ar net plyšta ir kraujas išsilieja į pilvo ertmę. Kad liuteininė cista plyštų, reikia kokios nors fizinės veiklos: traumos, šokinėjimo, bėgimo, lytinio akto.

Jei geltonkūnis neplyšta, cista gali susidaryti nuo 3 iki 10 ar net 13 cm dydžio. Vėliau vietoje geltonkūnio susiformuoja kliniškai neaktyvus baltasis kūnas.

Diagnostika

Diagnozuojama paprastai atsitiktinai per ginekologinę apžiūrą (čiuopiamas paslankus, jautrus ar kiek skausmingas darinys šalia gimdos) ir/ar atliekant echoskopiją antroje mėnesinių ciklo pusėje – matomas liuteininei cistai būdingas darinys „tinkline“ struktūra.

Jei stipriai kraujuojama į liuteininę cistą arba ji plyšta, atsiranda staigus stiprus skausmas pilvo apačioje, bendras silpnumas.

Gydymas

Cistos išnyksta savaime, po 1-2 mėnesių jos vietoje lieka kliniškai nereikšmingas baltasis kūnelis. Tik plyšusi cista gydoma operaciniu būdu – pašalinama, išsaugant likusią kiaušidės dalį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas