Lėtinė plautinė širdis

Anatomija

Širdis – raumeninis organas, sudarytas iš keturių kamerų – dešiniojo skilvelio ir prieširdžio, bei kairiojo skilvelio ir prieširdžio. Prieširdžiai išsidėstę aukščiau, skilveliai žemiau. Dešiniąją ir kairiąją širdies puses skiria pertvara (sienelė). Skiriama prieširdžių ir skilvelių pertvara. Normaliai kraujas, prisisotinęs anglies dvideginio (veninis kraujas), atiteka į dešinįjį prieširdį, patenka į tos pačios pusės skilvelį, tuomet iš širdies išstumiamas į plaučių arteriją, kur jai išsišakojus į smulkias kraujagysles teka plaučiais ir prisisotina deguonimi. Iš plaučių jau arterinis kraujas suteka į kairįjį prieširdį, vėliau skilvelį ir yra išstumiamas į didžiąją organizmo arteriją – aortą, iš kurios jis išnešiojamas po organizmą tiekiant audiniams deguonį.

Ligos aprašymas

Lėtinė plautinė širdis – tai liga, atsirandanti dėl spaudimo padidėjimo plaučių kraujagyslėse. Esant plautinei hipertenzijai, širdis turi stipriau dirbti, kad išstumtų kraują į plaučių arteriją. Laikui bėgant dėl padidėjusio krūvio dešiniojo skilvelio sienelės storėja, vėliau išsiplečia ir nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo.

Ši liga yra pakankamai dažna, sudaro 5-10 % visų širdies ligų.

Ligos priežastis

Šis susirgimas dažniausiai vystosi sergant įvairiomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis: lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchine astma, cistine fibroze, tuberkulioze. Lėtinė plautinė širdis gali atsirasti ir sergant jungiamojo audinio ligomis, šonine amiotrofine skleroze.

Simptomai

Ligos simptomai priklauso nuo to, kaip ilgai sergama (blogėja širdies funkcija). Lėtinė plautinė širdis gali pasireikšti šia klinika:

Dusulys fizinio krūvio metu ar ramybėje,
Lėtinis kosulys (dažnai su skrepliavimu),
Čiurnų tinimas,
Kaklo venų išsiplėtimas.

Diagnostika

Liga nustatoma atlikus krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą, elektrokardiografiją, echokardiografiją (dešiniojo skilvelio padidėjimas, išsiplėtimas).

Gydymas

Gydymas yra kompleksinis. Gydoma ir pirminė liga, dėl kurios atsirado plautinė hipertenzija, ir širdies veiklos nepakankamumas. Kiekvienu atveju pasirenkama individuali gydymo taktika. Beveik visiems ligoniams gali būti skiriamas gydymas deguonimi. Jis pagerina žmogaus gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas