Plasmodium falciparum maliarija
Ligos aprašymas
Tai parazitinių pirmuonių sukelta kraujo liga, pasireiškianti reguliariai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais.
Sukėlėjas
Maliariją sukelia kraujo pirmuonis Plasmodium. Maliarijos sukėlėjas gali būti perduotas įkandus užsikrėtusiai maliarinio uodo (Anopheles genties) patelei arba perpylus infekuotą kraują. Yra penkios maliariją sukeliančių parazitų rūšys: ovalinė plazmodija (Plasmodium ovale), keturdienė plazmodija (Plasmodium maliariae), gajoji plazmodija (Plasmodium vivax), pjautuvinė plazmodija (Plasmodium falciparum) ir neseniai atrasta Plasmodium knowlessi. Mirštama dažniausiai nuo P.falciparum sukeltos ligos.
Paplitimas
Maliarija yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių infekcijų. Tai svarbiausia keliautojams gresianti liga. Rizika užsikrėsti maliarija didžiausia tropikų ir subtropikų regionuose, kuriuose vidutinė temperatūra viršija 160C (daugiausia Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje). Maliarijos sukėlėjų paplitimas šiuose regionuose skiriasi. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ir plazmodijų nešiotojas, kurio organizme yra lytinių plazmodijos formų. Didžiausia riziką susirgti sunkiai liga turi maži vaikai, nauji imigrantai, asmenys su pašalinta blužnimi, nėščiosios.
Simptomai
Laikotarpis nuo uodo įkandimo iki simptomų pasireiškimo užsikrėtus P.falciparum trunka 9-14 dienų. Klinikiniai maliarijos požymiai dažnai būna nespecifiniai. Būdingas bendras negalavimas, į gripą panašūs požymiai, galvos bei pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas. Pagrindinis maliarijos simptomas – karščiavimo priepuolis (drugys), kuris vėliau kartojasi epizodiškai. Būdingą maliarijos priepuolį sudaro trys stadijos: šaltkrėčio, karščiavimo ir prakaitavimo. Gali padidėti kepenys ir blužnis, pasireikšti mažakraujystė ir gelta. Plasmodium falciparum sukelta infekcija pati pavojingiausia ir gali komplikuotis centrinės nervų sistemos pažeidimu, inkstų nepakankamumu, plaučių pabrinkimu, ūminiu kvėpavimo distreso sindromu, kritiškai maža gliukozės koncentracija kraujyje, anemija.
Diagnostika
Maliarija turi būti įtarta kiekvienam karščiuojančiam pacientui, kuris renkant anamnezę nurodė buvęs maliarijos paplitimo regionuose per paskutinius keletą mėnesių (iki 2 metų), ypač per paskutiniąsias tris savaites. Tiksli diagnozė galima tik suradus parazitų raudonosiose kraujo ląstelėse. Tam tikslui imamas kraujas, ruošiami tepinėliai, kurie dažomi specialiais dažais ir ieškoma maliarijos sukėlėjų.
Gydymas
Maliarijos gydymas yra palaikomasis ir specifinis. Būtina sumažinti kūno temperatūrą, atstatyti prarastų skysčių kiekį, stebėti inkstų funkciją. P. falciparum infekcijai įgytai regionuose, kuriuose atsparumas chlorochinui neregistruotas, skiriama geriamojo chlorochino ar hidroksichlorochino. Didėjanti problema yra chlorochinui atsparus P.falciparum, kurio sukelta infekcija gydoma chinino sulfatu su doksiciklinu ar klindamicinu arba sudėtiniu atovakvono – proguanilo preparatu. Trečias pasirinkimas – meflochinas.
Profilaktika
Maliarijos profilaktika – apsauga nuo uodų, siekiant išvengti jų įkandimo ir chemoprofilaktika atovakvono – proguanilo preparatu, meflochinu ar doksiciklinu.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas