Vėjaraupiai be komplikacijų
Ligos aprašymas
Ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, odos ir gleivinių bėrimu, lengva intoksikacija, gerybine eiga.
Sukėlėjas
Ligos sukėlėjas yra Varicella zoster virusas, sukeliantis dvi skirtingas ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Juostinė pūslelinė dažnai būna vidinės kilmės, kaip tolimas vėjaraupių atkrytis, aktyvavusis virusui po persirgtų vėjaraupių.
Paplitimas
Vėjaraupiai paplitę visame pasaulyje. Jais perserga praktiškai beveik visi žmonės (apie 90%). Pusė jų sudaro 5-9 metų vaikai. Vienintelis infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus. Susergama po 10-21 dienos nuo kontakto su infekcijos šaltiniu momento. Užkrečiamasis periodas trunka 5 dienas iki bėrimų atsiradimo ir tiek pat dienų po jų atsiradimo. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu, per seiles ar rečiau sąlyčio būdu. Virusų į organizmą patenka per viršutinius kvėpavimo takus arba akių gleivinę. Rečiau vaikai užsikrečia nuo juostine pūsleline sergančių suaugusiųjų, dar rečiau virusas perduodamas per placentą.Sergamumas vėjaraupiais padidėja šaltuoju metų laiku. Persirgus įgyjamas patvarus imunitetas.
Simptomai
Vaikams dažnai pirmasis vėjaraupių infekcijos požymis yra bėrimas. Gali nebūti jokių negalavimo požymių. Suaugusiems liga dažnai yra sunkesnė, simptomų pasireiškia iki bėrimo. Tai karščiavimas, bendras negalavimas, galvos skausmas ir retkarčiais praeinantis dėmelių pavidalo bėrimas. Tikrasis bėrimas pasireiškia taip: atsiranda raudonos nedidelės pakilusios dėmelės, vėliau nedidelės pūslelės. Naujų dėmelių grupių atsiranda nereguliariais intervalais per keletą dienų. Bėrimo elementai keičiasi: raudona dėmelė – pūslelė – pustulė – šašas. Šašai galiausiai nusilupa ir lieka švari oda. Retai gali susidaryti nedidelių randelių. Vėjaraupių raiškos metu ant kūno galima matyti įvairių bėrimo elementų. Būdinga tai, kad beria kūno vidurinę dalį, liemens, veido, galvos odos ir rankų sritis. Kai ligos eiga sunki, dėmelės padengia visą kūną, tačiau tankiausiai būna išberta vidinė kūno dalis. Pūslelių taip pat atsiranda gleivinėje – burnos, gerklės, nosies ir akių junginėje, dėl to gali atsirasti tokių simptomų kaip gerklės skausmas, kosulys, ašarojimas, kurie išnyksta pažeidimams užgijus. Kartais vėjaraupiai komplikuojasi sunkiomis pneomonijomis, encefalitais, sepsiu, odos pažeidimais. Ypač pavojinga ši infekcija nėščiosioms, nes naujagimiams gali išsivystyti neįgalumą sukeliantis įgimtas vėjaraupių sindromas.
Diagnostika
Remiamasi klinikiniais simptomais, tipišku bėrimu, duomenimis apie ankstesnį kontaktą su sirgusiuoju vėjaraupiais ar juostine pūsleline. Vidinei gimdos infekcijai pagrįsti ieškomos viruso dalelės vaisiaus vandenyse ar amnionio ląstelėse. Naujagimiui vėjaraupiai diagnozuojami radus IgM klasės antikūnų (imuniteto apsauginių veiksnių).
Gydymas
Ūmiu ligos periodu ligoniai turi laikytis lovos režimo, higienos taisyklių: švari patalynė, švarūs apatiniai, trumpi nagai. Ligonį reikia maudyti, geriau po dušu, nes nuprausta oda mažiau niežti. Pūsleles, kad nepatektų antrinė bakterinė infekcija, galima patepti vandeniniais antispetikų tirpalais. Nerekomenduojama bėrimo elementų tepti jokiais dažais kaip briliantinė žaluma ar alkoholiniais antispetikais. Komplikuoti vėjaraupių atvejai gydomi antivirusiniais vaistais – acikloviru ir valacikloviru. Naujagimiams ir silpnu imunitetu asmenims į raumenis leidžiamas Varicella zoster viruso imunoglobulinas. Esant bakterinių komplikacijų skiriami antibiotikai. Temperatūra mažinama ibuprofenu. Niežėjimui mažinti vartojami sedaciniai, antihistamininiai vaistai.
Profilaktika
Vėjaraupiai yra privalomai registruojama infekcija, dėl visų infekcijos atvejų ar įtarimų turi būti informuota teritorinė visuomenės sveikatos institucija. Sergantieji užkrečiamuoju laikotarpiu izoliuojami namuose. Vėjaraupių profilaktikai vartojama gyvoji susilpninta vakcina, Varicella zoster viruso imunoglobulinas ar antivirusiniai vaistai.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas