Šarminė fosfatazė (Bendra ŠF)

Norma
Moterys 36–240 U/l
Vyrai 37–270 U/l
Vaikai
1 diena 40–600 U/l
2–5 dienos 39–553 U/l
6 dienos–6 mėn. 50–1076U/l
7–12 mėn. 50–1107U/l
2–3 metai 40–673 U/l
4–6 metai 40–644 U/l
7–12 metų 45–720 U/l
13–17 metų merginos 35–448 U/l
13–17 metų vaikinai 45–936 U/l

Sinonimai: ALP, Alkaline phosphatase, ŠF bendra.
Serumas
Dangtelis raudonas

Bendros šarminės fosfatazės (ŠF) koncentracija serume yra informatyvus kaulų ir kepenų patologijos rodiklis. Esant tulžies nutekėjimo mechaninei kliūčiai, šarminės fosfatazės aktyvumas serume labai padidėja. Šis padidėjimas apytikriai sutampa su tiesioginio bilirubino padidėjimu. Padidėjimas gali būti susijęs ir su procesu kauluose. Ypač moterims menopauzėje gali vystytis osteoporozė, būti suintensyvėjusi kaulų rezorbcijos fazė. Tai paskatina šarminės fosfatazės koncentracijos didėjimą serume. Jeigu procesas yra kepenyse, GGT fermento nustatymas gali padėti susigaudyti konkrečioje klinikinėje situacijoje. GGT, ŠF ir tiesioginis bilirubinas didėja esant mechaninei kepenų geltai.

Kaulų augimo procesas susijęs su šarminės fosfatazės koncentracijos didėjimu organizme, todėl interpretuojant ŠF pokyčius svarbu atsižvelgti į ligonio amžių, lytį, vystymosi ir augimo ypatumus. Vaikų šarminės fosfatazės koncentracija normos sąlygomis būna didesnė nei suaugusiųjų. Neišnešiotiems kūdikiams ŠF koncentracija kurį laiką gali būti mažesnė nei laiku gimusių naujagimių. Kartais šis fermentas įvardijamas kaip „makrocholestazės“ žymuo. Šarminė fosfatazė randama visuose organizmo audiniuose, fermentas tiesiog susijęs su ląstelių membranomis. Pati didžiausia ŠF fermento koncentracija randama osteoblastuose, žarnyno epitelyje, hepatocituose ir placentoje. Ryškus ŠF fermento padidėjimas dažnai gali būti ir dėl to, kad kraujas ligoniui tiriamas pavalgius.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis