Alveolinė proteinozė

Anatomija

Kvėpavimo sistemą sudaro kvėpavimo takai ir plaučiai. Skiriami viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai. Apatinius kvėpavimo takus sudaro trachėja ir bronchai. Bronchai keletą kartų šakojasi ir pereina į bronchioles (labai smulkūs bronchai), kurios daug kartų išsišakoja vis labiau smulkėdamos ir galiausiai pereina į alveoles. Alveolėse vyksta dujų apykaita. Jos taip pat gamina surfaktantą, kurį išskiria į išorę (intersticiumą). Surfaktantas atlieka keletą funkcijų, iš kurių pagrindinė – neleisti alveolėms sulipti tarpusavyje įkvėpimo metu.

Ligos aprašymas

Alveolinė proteinozė – tai liga, kurios metu plaučių alveolėse ir bronchiolėse ima kauptis surfaktantas, taip trukdydamas normalią oro cirkuliaciją ir dujų apykaitą.

Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys.

Ligos priežastis

Ši liga gali būti pirminė (nežinomos kilmės) ir antrinė (atsiradimą išprovokuoja infekcija, kvėpavimo takų kontaktas su neorganinėmis dulkėmis, navikiniai susirgimai, ypatingai kraujo vėžio atveju).

Simptomai

Alveolinei proteinozei būdingi šie klinikiniai simptomai:

Dusulys ar oro trūkumo jausmas
Kosulys (kartais ir skrepliavimas)
Nestiprus karščiavimas
Svorio mažėjimas.

Diagnostika

Diagnozei nustatyti paskiriama daug įvairių diagnostinių tyrimų, iš kurių pagrindiniai yra kompiuterinė tomografija ir bronchoskopija, kurios metu  atliekamas bronchoalveolinis lavažas ir ištiriamas gautas skystis.

Gydymas

Liga gydoma simptomiškai. Esant sunkiai eigai atliekamas plaučių „praplovimas“ (gydomasis plaučių lavažas). Prognozė priklauso nuo ligos progresavimo. Kai kurie žmonės pasveiksta, kitiems alveolinė proteinozė yra stabili, o kartais net gi tenka transplantuoti plaučius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas