Migrena

Ligos apibūdinimas

Tai be aiškios priežasties atsiradęs priepuolinis pulsuojančio pobūdžio galvos skausmas, kuris paprastai lokalizuojasi vienoje galvos pusėje, kaktinėje ar smilkininėje dalyje, ir yra lydimas nuovargio, pykinimo, vėmimo, alpimo, šviesos ir garso baimės. Migrena dažniau pasitaiko tarp jaunų moterų, kurioms yra  prasidėjusios menstruacijos (menarche), priepuoliai linkę pasikartoti prieš menstruacijas – manomai dėl hormonų pokyčių. Kai kurios moterys teigia, jog menopauzės laikotarpiu priepuoliai visiškai išnyksta. Vyrai serga 3 kartus rečiau. Būna atvejų, kai žmonės net neįtaria, kad jiems įvyko migrenos priepuolis, matyt todėl, kad jiems jis buvo vienintelis gyvenime. Visgi šie priepuoliai didesnei populiacijai sergančiųjų migrena pasireiškia dažniau, įprastai 1-3k./mėn. priepuolio trukmė 4-72h.

Simptomai

Migrenos priepuolis yra skirstomas į 4 stadijas:

1) laikotarpis iki galvos skausmo atsiradimo – nuotaikos, elgesio pokyčiai. Tai padidėjęs dirglumas, irzlumas, bloga nuotaika, sumažėjęs darbingumas (retais atvejais būna atvirkščiai – vyrauja pakili nuotaika, padidėjęs darbingumas). Kartais pakinta skonio pojūtis (nori valgyti neįprastai kažko sūraus, aštraus ir kt.). Vieniems pasireiškia veido pablyškimas, kitus apima nemotyvuotas žiovulys.

2) migrenos aura – tai neurologinių sutrikimų pasireiškimas iki galvos skausmo atsiradimo ar jo metu. Aura pasireiškia ne visiems, todėl vieniems migrena vadinama su aura, kitiems – migrena be auros. Labai retais atvejais būna tik aura be galvos skausmo. Auros simptomai atsiranda per 5-20min. ir trunka apie 60min. Pasireiškia mirgėjimas akyse, juodos dėmės regėjimo lauke, šviesos zigzagai, geometrinės figūros, kartais – regos haliucinacijos, regos sutrikimai (dažniau vaikams). Taip pat būdingi jutimo sutrikimai, tirpimai (plaštakų, lūpų, liežuvio, veido ir kt.), kalbos sutrikimai, galūnių silpnumas.

3) galvos skausmas – vienpusis (60%) stiprėjantis nuo fizinio krūvio, prasidedantis bet kuriuo paros metu, nors dažniausiai pajaučiamas rytais pabundant. Su skausmu galu pasireikšti pykinimas, vėmimas, šviesos ir /ar garso baimė, dėmesio ir/ar atminties sutrikimas. Sergantieji paprastai išgeria nuskausminamųjų vaistų, užsitraukia kambario užuolaidas, atsigula į lovą, užsidengia antklode galvą, guli bijodami pajudėti ir, išvarginti skausmo, užmiega, o pabudus skausmas būna apmažėjęs arba išnykęs.

4) sveikimo stadija – galvos skausmas kartu su kitais simptomais silpnėja ir išnyksta. Būna nuovargis, silpnumas, padidėjęs dirglumas.

Diagnostika

Migrenai diagnozuoti būtini kriterijai:

Galvos skausmo priepuoliai, trunkantys 4-72h.
Galvos skausmui būdingi bent 2 iš šių požymių: vienoje galvos pusėje; pulsuojantis; vidutinis ar stiprus (trikdo ar stabdo kasdieninę veiklą); skausmas stiprėja lipant laiptais ar užsiimant panašia kasdiene fizine veikla;
Galvos skausmą lydi bent 1 iš šių požymių: pykinimas ir/ar vėmimas; garso ir/ar šviesos baimė.

Gydymas

Skirstomas į priepuolių gydymą ir profilaktinį gydymą tarp priepuolių, siekiant sumažinti priepuolių stiprumą ir dažnį (jis taikomas, kai priepuoliai pasireiškia 1-2k./mėn. ir yra stipriai trikdantys kasdienę veiklą).

a) Priepuolių gydymas: nestiprų ir vidutinį skausmą numalšina analgetikai, kaip aspirinas ar paracetamolis ar jų deriniai su kofeinu (Panadol Extra, Saridon),  kodeinu (Efferalgan kodeine, prodeine). Pykinimui ar vėmimui slopinti tinka metoklopramidas (Cerucal), domperidonas (Motilium). Skausmą taipogi gerai malšina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kaip naproksenas, indometacinas, diklofenakas, ibuprofenas, ketorolakas, bet šie lydinčių simptomų nemalšina, praėjus skausmui ligoniai esti nedarbingi. Efektingiausi vaistai priepuoliui gydyti – triptanai, kuriuos būtina išgerti galvos skausmo priepuolio pradžioje, jie neveiksmingi auros metu. Triptanai slopina ir kitus skausmą lydinčius simptomus. Triptanai neskirtini sergantiems išemine širdies liga, arterine hipertenzija, nėščioms ir jaunesniems nei 18m. pacientams. Dar žinomi skalsių alkaloidai, tačiau jie turi daug šalutinių reiškinių.

b) Profilaktinis gydymas: paciento elgesio modeliavimas, priepuolius provokuojančių veiksnių šalinimas (reguliari dienotvarkė, kokybiškas miegas, reguliari mankšta, maitinimasis (vengti tiramino turinčių produktų, kaip fermentuotas sūris, taip pat alkoholinių gėrimų, ypač raudono vyno, kuriame gausu sulfitų), nerūkyti, mokytis susidoroti su stresu. Iš medikamentų skiriama beta adrenoreceptorių blokatoriai (metoprololis), tricikliai antidepresantai (amitriptilinas), kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, diltiazemas), prieštraukuliniai vaistai (valproatai, karbamazepinas), magnio preparatai, vaistažolės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas