Stemplės piktybiniai navikai

Ligos aprašymas

Stemplės vėžys – tai piktybinis stemplės navikas. Stemplė – tai raumeninis vamzdelis, kuriuo maistas iš burnos patenka į skrandį. Vėžys gali išsivystyti bet kurioje stemplės dalyje. Skiriami du pagrindiniai stemplės piktybinio naviko tipai: plokščiųjų ląstelių karcinoma (dažniausiai nustatoma viršutinėje stemplės dalyje) ir adenokarcinoma (nustatoma apatinėje dalyje ir yra susijusi su gastroezofaginio refliukso liga bei Barreto stemple).

Liga pasitaiko pakankamai dažnai. Sergamumas siekia maždaug 6 atvejus 100 000 gyventojų. Serga vyresnio amžiaus žmonės. Vyrams stemplės vėžys nustatomas 3-4 kartus dažniau nei moterims.

Ligos priežastis

Piktybiniai navikai atsiranda tuomet, kai ląstelės dėl įvairių mutacijų genetinėje medžiagoje pradeda nesuvaldomai daugintis, suformuoja navikinę masę, gali spausti gretimus organus ar patekti į kraujotaką ir sudaryti naviką kituose organizmo audiniuose. Tiksli mutacijų priežastis nėra žinoma. Manoma, jog jų priežastimi gali būti įvairūs veiksniai, dirginantys stemplės gleivinę.

Rizikos faktoriai

Stemplės vėžio rizikos veiksniams priskiriama:

Rūkymas, tabako kramtymas, alkoholio vartojimas,
Vartojama mažai vaisių ir daržovių,
Karštų skysčių gėrimas,
Gastroezofaginio refliukso liga,
Nutukimas.

Simptomai

Pradinėse ligos stadijose paprastai nebūna jokių klinikinių požymių. Vėliau liga pasireiškia šiais simptomais:

Sunkumas ryti maistą,
Skausmas ryjant maistą,
Skausmas už krūtinkaulio,
Maisto „atpylimas“,
Silpnumas, pykinimas, svorio kritimas.

Diagnostika

Liga įtariama remiantis esamais simptomais, gretutiniais susirgimais. Stemplės vėžys diagnozuojamas pasitelkiant įvairius instrumentinius tyrimus:

Krūtinės ląstos rentgenograma panaudojant kontrastinę medžiagą. Šio tyrimo metu nustatomos galimai dėl navikinio proceso susiaurėjusios stemplės dalys.
Ezofagoskopija. Endoskopinio tyrimo metu apžiūrima stemplės gleivinė, nustatomi jos pokyčiai, iš įtartinų vietų (naviko) paimama biopsija (audinio gabalėlis). Histologinio medžiagos tyrimo metu (mikroskopiškai) patvirtinama ligos diagnozė, nustatomas ląstelių piktybiškumo laipsnis.
Kompiuterinė tomografija ar magnetinio branduolinio rezonanso tyrimas. Jo metu yra nustatoma, ar liga išplitusi (metastazavusi) į kitus organizmo audinius.

Gydymas

Jeigu navikas labai mažas, nedidelio piktybiškumo laipsnio, gali būti atliekamas tik jo šalinimas su dalimi gretutinio audinio. Esant dideliam navikui, tačiau jam dar nespėjus išplisti į gretimus organus, paprastai operacijos metu šalinama stemplė. Jeigu navikas labai piktybiškas, išplitęs po organizmą – taikoma paliatyvi terapija siekiant pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę (pvz., stemplės vidinio spindžio plėtimas, po kurio pacientas kurį laiką gali pakankamai normaliai maitintis). Taip pat gali būti skiriama chemoterapija (specialių medikamentų vartojimas) ar radioterapija (švitinimas). 

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas