Vidurių šiltinė

Ligos aprašymas

Tai bakterinė infekcinė liga, pasireiškianti ilgu karščiavimu, bendra intoksikacija, blužnies padidėjimu, trumpalaikiu rozeoliniu odos bėrimu, pakitusia plonųjų žarnų limfine sistema.

Sukėlėjas

Infekciją sukelia bakterija Salmonella typhi. Sukėlėjos atsparios fiziniams ir cheminiams aplinkos veiksniams, bet neatsparios aukštai temperatūrai, verdant – žūsta iš karto. Salmonelės vandenyje ir dirvožemyje gali išsilaikyti iki 1-5 mėn., fekalijose iki 25 d., maisto  produktuose – nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o piene, daržovių mišrainėse, esant daugiau nei 18^oC, jos gali net daugintis.

Paplitimas

Vidurių šiltine dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji. Lietuvoje didžiausias sergamumas balandžio – liepos mėnesiais. Infekcijos šaltinis – ligonis, sveikstantys asmenys ir kliniškai sveiki bakterijų nešiotojai. Salmonelės plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Svarbiausi užkrato perdavimo veiksniai yra vanduo ir maistas, ypač pienas ir jo produktai. Viduriu šiltine galima užsikrėsti buitiniu kontaktiniu būdu per salmonelėmis infekuoto asmens užkrėstus daiktus ir nešvarias rankas. Imlumas vidurių šiltinei yra visuotinas, persirgus išsivysto specifinis imunitetas.

Simptomai

Susergama praėjus 7-23 dienoms po užsikrėtimo. Pirmieji ligos požymiai – bendras silpnumas, greitas nuovargis, pablogėjęs apetitas, galvos skausmas. Simptomai kasdien stiprėja, kūno temperatūra pakyla iki 40^oC. Atsiranda meteorizmas, užkietėja viduriai, rečiau viduriuojama keletą kartų per parą. Būdingas blužnies ir kepenų padidėjimas, širdies rimto sulėtėjimas. Ligos įkarštyje išryškėja ankstesni simptomai ir atsiranda naujų. Ligonį vargina galvos skausmas ir nemiga, sutrinka sąmonė, ligonis kliedi. Vystosi tifinė būklė: aukšta temperatūra, veidas išblyškęs, bruožai paaštrėję, suskilusios, sausos lūpos. Pilvas dar labiau išsipūtęs, padidėjusios kepenys ir blužnis, stiprus aklosios žarnos gurguliavimas. Sumažėja ligonio svoris. 8-10–ą dieną išryškėja rozeolės – odos limfagyslių uždegiminiai alerginiai židiniai, kuriuose esti susikaupę vidurių šiltinės bakterijų. Jos būna nuo kelių valandų iki keletos dienų, jų vietoje lieka vos matoma pigmentacija. Tęsiantis bradikardijai, gali išsivystyti miokardo pakenkimas. Trečiąją ligos savaitę ligonio būklė dar labiau sunkėja ir ligonis atrodo išsekęs. Viduriuojama žirnių sriubą primenančiomis išmatomis. Galimas gausus kraujavimas iš žarnos. Ketvirtoji ligos savaitė yra simptomų mažėjimo periodas, kai krenta temperatūra, praskaidrėja sąmonė, atsistato apetitas. Dar po savaitės prasideda sveikimo periodas. Ligonio atsigavimas užtrunka 2-3 savaites.

Diagnostika

Įtariant vidurių šiltinę esant karščiavimui, galvos skausmui, miego sutrikimui, žarnų reiškiniams, bradikardijai reikia įvertinti epidemiologinius duomenis. Vidurių šiltinei karščiavimo periodu būdingi pokyčiai kraujo tyrime yra baltųjų kraujo ląstelių sumažėjimas. Svarbiausias diagnostikos metodas – bakteriologinis kraujo tyrimas. Nustatomi specifiniai IgM klasės antikūnai (apsauginiai imuniteto veiksniai) kraujo serume.

Gydymas

Ligoniui būtina ramybė ir lovos režimas, burnos ir odos higiena, stomatito ir pragulų profilaktika. Skiriama tausojanti, nedirginanti žarnyno, puvimo ir rūgimo procesų nesukelianti dieta. Visiems ligoniams reikalingas antibakterinis gydymas. Dažniausiai skiriami fluorchinolonų grupės preparatai (ciprofloksacinas, ofloksacinas), ceftriaksonas, biseptolis, amoksicilinas, ampicilinas. Antibiotikų kurso trukmė – visas karščiavimo periodas ir dar ne mažiau kaip 3 dienos sunormalėjus kūno temperatūrai, iš viso ne mažiau kaip 14 dienų. Esant sunkiai būklei prieš suleidžiant antibiotikų švirkščiama deksametazono. Taikoma ir hiperbarinė terapija. Svarbiausia, kad per parą ligoniai išgertų ne mažiau 2-2,5 l skysčių.

Profilaktika

Svarbiausios profilaktikos priemonės yra geriamojo vandens apsauga ir gyventojų aprūpinimas saugiu geriamuoju vandeniu, maisto gamybos, realizacijos ir visuomeninio maitinimo higienos- sanitarijos reikalavimų užtikrinimas, rankų higiena, visuomenės mokymas. Specifinė profilaktika skiepijantis rekomenduojama rizikos grupėms: laboratorijų darbuotojams, keliautojams, asmenims kontaktavusiems su nešiotojais. Vakcinos sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų, bet imuniteto nuo salmonelių nesukuria ir higieninių apsaugos priemonių nepakeičia.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas