Lėtinis širdies nepakankamumas

Ligos aprašymas

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai širdies normalios funkcijos sutrikimas, dėl kurio širdis negali išstumti pakankamai kraujo į kraujagyslių sistemą. Širdis sudaryta iš keturių kamerų – dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Veninis kraujas suteka į dešinįjį prieširdį ir skilvelį, iš kur vėliau patenka į plaučius ir ten prisisotina deguonimi. Iš plaučių kraujas teka į kairįjį prieširdį ir skilvelį ir yra išstumiamas į didįjį kraujo apytakos ratą. Taigi širdis atlieka „siurblio ir pompos“ vaidmenį. Kartais dėl įvairių organinių ar funkcinių priežasčių sutrinka normali širdies veikla ir ji nebesugeba išstumti pakankamai kraujo. Skiriamas ūminis ir lėtinis, sistolinis ir diastolinis, kairiojo ar dešiniojo skilvelio nepakankamumas. Paprastai, jei nenurodoma kitaip, lėtinio širdies nepakankamumo terminas nusako lėtinį sistolinį širdies nepakankamumą.

Ši patologija nustatoma 0,5-2% gyventojų. Su amžiumi ŠN atvejų daugėja: žmonių virš 65 m. sergamumas siekia 5 – 10%.

Ligos priežastys ir rizikos faktoriai

Širdies nepakankamumas yra sudėtinis klinikinis sindromas, kurį gali sukelti daugelis priežasčių: nusilpęs širdies raumuo sergant kardiomiopatijomis, arterinė hipertenzija, pažeisti širdies vožtuvai, įgimtos širdies ligos, virusiniai susirgimai pažeidžiantys širdies raumenį, širdies pažeidimas sukeltas toksinių medžiagų vartojimo ir t.t.

Kadangi šią patologiją gali sukelti daugelis susirgimų, kiekvienu atveju rizikos veiksniai yra skirtingi. Tačiau yra tiksliai žinomi faktoriai veiksniai, kurie ženkliai pablogina jau esamos ligos eigą ir gydymo efektyvumą – tai nutukimas, rūkymas, gausus alkoholio, sūraus maisto vartojimas, inkstų funkcijos sutrikimas, podagra, kai kurių vaistų (pvz., nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, triciklių antidepresantų) vartojimas.

Simptomai

Širdies nepakankamumas yra progresuojanti patologija. Iš pradžių būna širdies veiklos sutrikimas, kuris nesukelia jokių simptomų. Vėliau ima reikštis nepakankamumo simptomai: nuovargis, dusulys (iš pradžių pasireiškia fizinio krūvio metu ar naktį, vėliau ir ramybėje), širdies plakimas. Dusulys yra labai svarbus simptomas. Jis palengvėja žmogui atsisėdus ar pasivaikščiojus. Sunkiais atvejais žmonės net miega pusiau sėdėdami, kadangi taip sumažėja ligos sukeliami simptomai. Iš esmės širdies nepakankamumo sukeliami simptomai yra labai nespecifiniai, galintys pasireikšti ir sergant daugeliu kitų ligų, todėl juos būtina nuodugniai išsiaiškinti.

Klasifikacija

Niujorko širdies asociacija išskiria šias širdies ir kraujagyslių funkcinio pajėgumo klases:

I – žmogus pakelia įprastą fizinį krūvį, širdies patologija nustatoma tyrimo metu;
II – ligoniai patiria dusulį, širdies plakimą sunkaus fizinio krūvio metu;
III – nemalonūs pojūčiai atsiranda nedidelio fizinio krūvio metu;
IV – bet koks fizinis aktyvumas sukelia simptomus.

Diagnostika

Diagnozei nustatyti svarbu tinkamai išsiaiškinti ligos simptomus. Iš laboratorinių tyrimų tikslinga atlikti: bendrą kraujo tyrimą, nustatyti inkstų funkcijos rodiklius, elektrolitus, kepenų fermentus bei natriurezinių peptidų koncentraciją. Instrumentiniai tyrimai, kurie gali būti atliekami diagnozei patvirtinti: krūtinės ląstos rentgenograma (nustatomas širdies kamerų išsiplėtimas, galimas plaučių pakenkimas), elektrokardiograma, echokardiografija, magnetinio rezonanso tyrimas, kai kuriais atvejais svarstytini ir invazyvūs tyrimo metodai.

Gydymas

Nemedikamentinį gydymą sudaro: rizikos faktorių modifikavimas, t.y., gyvensenos keitimas. Sergant ŠN rekomenduojama palaikyti normalią skysčių pusiausvyrą – valgomosios druskos ribojimas iki vidutinio kiekio (mažiau 3 g/d.), kasdieninė svorio kontrolė. Pagrindinės vaistų grupės širdies nepakankamumo gydymui: angiotenziną konvertuojančio faktoriaus inhibitoriai, kilpiniai diuretikai, aldosterono receptorių blokatoriai, β-adrenoblokatoriai, širdį veikiantys glikozidai. Sunkaus nepakankamumo atvejais galimas ir chirurginis gydymas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas